- viešpatybė
- viešpatýbė sf. (1), viešpatỹbė (2) K, Rtr, BŽ113, KŽ 1. Viešpaties didybė: Tu apvilktas esi visas viešpatybe ir garbe brš. 2. Rtr, BŽ113, KŽ žr. viešpatystė 1: Visos Europos valstybės, didės ir mažos viešpatybės (d.) Plv. Iškeliavo su dum nusluoguotum laivum kariauti viešpatybę nu 50 metų aptvertą 50 pailguotiniųjų laivų S.Dauk. Užkerėta viešpatýbė NdŽ. 3. Rtr, KŽ žr. viešpatystė 2: Prapuldo tauta savo viešpatybę, visi tautos vaikai pastoja tarsi vergais Vd.
Dictionary of the Lithuanian Language.